saulėlaidis

saulė́laidis sm. (1) 1. Lp, Rod, Nč žr. 1 saulėlydis 1: An saulė́laidžio gyvulių neparginė Rud. Jau saulėlaidin jaučius ganyt leidžia iš arklų Azr. Saulė́laidy kilsta raudonos žaros prieš šaltį, vėjį J. 2. žr. 1 saulėlydis 3: Saulė́laidžio vėjas – bus šilta Dv. Vėjas nuo saulė́laidžio pučia Dbč. Eina an Pauosupės, saulė́laidin Dbč. Nuog saulėlaidžio bromos trys BtApr21,13.